Ryt noriu įlyst vyrui į kelnes, išsitraukti jo drakoną ir įsiprašyt jį sau iki skrandžio gelmių, iki atsirems kamuoliai į mano minkštas kūrviškai dažytas lūpas. Noriu, kad dulkintų mane į gerklę kaip dulkina į tarpkojį. Dulkintų tol kol iššaus tiesiai į skrandį, gyliai užstūmęs, arba ištrauks ir ištaškys savo karštus syvus ant mano kūrviško veido, papų... o po to kalės pozoj antru užėjimu be gailesčio išdulmintų... aš rimtai.